- padienininkas
- padiẽnininkas (-ykas), -ė smob. (1) atskiromis dienomis dirbantis, nenuolatinis darbininkas, dienininkas: Tiek daug darbo susikrovė, o negaunu nė jokio padiẽninyko pasisamdyt Ėr. Neturėjo Puodžiūnai bičiulių, neprisiprašydavo darbymety padienininkų A.Vien. Tarnai ir padienininkai priskirtini darbininkų klasei rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.